- kiauliarisčiu
- kiaũliarisčiu adv. žr. kiauliarisčia: Kai pradėjo šiūpyt (smarkiai lyti), tai parbėgom kiauliarisčiu An. Kiaũliarisčiu bėga Smn. Kiaũliarisčiu bėgo į miestą Lzd. Paguroms, kiauliarisčiu atpuolė, pagrobė alkūnę, pabučiavo Vaižg. Jis neina žingsniu, o vis kiauliarisčiu Dkk.
Dictionary of the Lithuanian Language.